Sena buitinė technika: ką su ja darai...

Sena buitinė technika: ką su ja darai...

...jeigu ji tau nereikalinga?
a) išmeti pro langą;
b) išmeti prie konteinerio;
c) priduodi utilizavimui. 

Milijonai senų kompiuterių, skrudintuvų, mikrobangų krosnelių, viryklių, radijo aparatų ir televizorių – tai sparčiausiai augantis atliekų srautas Europos Sąjungoje, nesvarbu, ar jie išvežami į miesto sąvartyną, suverčiami lauke ar paprasčiausiai sumetami į šiukšlių konteinerį.

Kodėl tai blogai?
Elektros prietaisuose ir elektroninėje įrangoje yra itin toksiškų sunkiųjų metalų bei organinių teršalų. Kenksmingos medžiagos, patekusios į dirvožemį, užteršia gruntinius vandenis, augalus, apnuodija gyvūnus, vadinasi, kenkia ir žmonių sveikatai.

Kas būtų, jeigu būtų?
Vidutiniškai kasmet vienam Lietuvos gyventojui „tenka“ daugiau kaip 10 kg. buitinės technikos ir elektronikos atliekų. Jeigu visos jos būtų perdirbamos iki antrinių žaliavų – metalų, plastmasių, stiklo ir pan. – tai susidarytų ne viena tona vėl vertingų medžiagų. Deja, šiandien didžioji dalis keliauja į atliekų konteinerius, nors žmonės ir žino, kad visų elektros ir elektroninės įrangos atliekų, pažymėtų specialiu ženklu, maišyti ir šalinti kartu su komunalinėmis atliekomis dėl šiuose prietaisuose esančių pavojingų medžiagų negalima.
 
Kas Europoje šiukšlina daugiausiai? Mažiausiai?
Naujausi duomenys rodo, kad vis dėlto ne Lietuvos, o Danijos gyventojai vidutiniškai pagamina daugiausia atliekų visoje Europos Sąjungoje (ES), o čekai – mažiausiai. Tačiau jei Lietuva taip gerai tvarkytųsi su savo šiukšlėmis, kaip tai daro Danija, mes nebūtume šiandien čia. Svarbus Danijos visuomeninio sektoriaus uždavinys – užtikrinti pakankamą dėmesį atliekų surinkimui ir apdorojimui bei kuo daugiau atliekų perdirbti ir panaudoti kaip antrinę žaliavą. Atliekų tvarkymo sistema yra detaliai suplanuota.

Kitų šalių patirtis?
Lietuva pagal buitinės technikos perdirbimą negali lygiuotis ir į Vokietiją ar Austriją, kur atliekų perdirbimo pramonė veikia idealiai. Austrijoje gyventojai gali jas nemokamai pristatyti į specialias aikšteles arba prekybininkai sudaro sąlygas pirkėjams priduoti seną prietaisą, įsigyjant naują. Vokietijoje mokesčio dydis už atliekų surinkimą yra įvairus, priklausomai nuo mokėjimo sistemos, kurių yra net kelios. Viena atliekų (pvz. elektronikos) dispozicijos dalis įtraukiama į prekės kainą. Vokietijoje neegzistuoja specialūs sąvartynai, nes organinių atliekų yra daugiau, nei galima jų užkasti. Visos elektroninės atliekos Vokietijoje yra perdirbamos.

Be to, pvz., Vokietijoje ir verslui sudarytos puikios galimybės užsidirbti. Už tonos šiukšlių eksportą italai vokiečiams moka nuo 170 iki 200 eurų. Tad per dieną vokiečiai, degindami italų buitines atliekas, uždirba kone 200 tūkst. eurų.

Be to, ten, kaip ir Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje valstybė dar pasirūpino, kad, pvz., perkant naują automobilį, už senos transporto priemonės atidavimą utilizacijai bus sumokama. kompensacija (Didžioji Britanija 2 tūkst. svarų, Vokietijoje – 2500 eurų, Prancūzijoje – 1000 eurų Slovakijoje – 1500 eurų).

Derinant įvairias ekonomines paskatas, tokias kaip rinkliavą už atliekas, lengvą prieigą prie perdirbimo stočių, aktyvias visuomenės informavimo kampanijas, Švedijai pavyko pasiekti gan aukštą atliekų perdirbimo lygį. Taikant inovacijas, apdorojamos degios, perdirbimui netinkamos medžiagos ir iš to išgaunama energija.

Kas jau padaryta Lietuvoje?
Lietuvoje sutvarkyta įstatyminė bazė, įrengtos nemokamos didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės savivaldybėse arba didieji sąvartynai, šiukšles surenka specialios perdirbimo įmonės, galima priduoti prekybos centruose.

Kokios problemos, kurios gali apsunkinti utilizavimo praktiką Lietuvoje?
Lietuvoje už buitinės technikos atliekų pridavimą atsakingas pats žmogus. Šiandien perdirbimo įmonėms už senos buitinės technikos išvežimą reikia mokėti arba samdyti tam transporto priemonę. Taip kyla grėsmė naujai nelegalių sąvartynų bangai. Be to, trūksta bendros elektronikos atliekų surinkimo sistemos, žmonėms dar trūksta informacijos apie tai, kaip „nekenksmingu aplinkai“ būdu galima atsikratyti elektronikos atliekomis. Be to, Lietuva, buitinių atliekų nedegina.


Taigi...
SENA BUITINĖ TECHNIKA: KĄ SU JA DARAI...

...JEIGU JI TAU NEREIKALINGA?
d)išmeti pro langą;
e)išmeti prie konteinerio;
f)priduodi utilizavimui.